Didžiausi

Stambiausi

Mažiausi

Smulkiausi

Greičiausi

Pavojingiausi

Keisčiausi

Elegantiškiausi

Puošniausi

Protingiausi

Rečiausi

Didžiausi

Baltasis lokys - didžiausias pasaulyje sausumos plėšrūnas, turintis stambų kūną ir galingus žandikaulius.

Nors afrikinis dramblys ir didžiausias iš dabartinių sausumos gyvūnų, jis yra ir pats geranoriškiausias. Drambliai - tai paskutiniai milžiniškų žinduolių, kažkada gyvenusių daugelyje pasaulio vietų, palikuonys. Didžiausias žinomas dramblys buvo 3,8 m aukščio ties gogu, 10 m ilgio nuo uodegos galiuko iki straublio galo ir svėrė maždaug 10,8 tonos.

Mėlynasis banginis - didžiausias iš visų kada nors Žemėje gyvenusių gyvūnų. Todėl dar labiau stebina, kad jis minta planktoniniais vėžiukais - mažiausiomis vandenyne gyvenančiomis būtybėmis.

Apie jaguarą - didžiausią Amerikos kačių šeimos gyvūną - medžiotojai pasakoja daugybę nuostabių legendų. Jis sutinkamas labai retai, kadangi dėl gražaus kailio yra nuolat medžiojamas.

Didžiausiame silkių tunte buvo suskaičiuota 3000 milijonų žuvų.

Didžiausio japoninio ilgakojo krabo išskėstų žnyplių tarpugalis buvo 3,69 m.

Didžiausias žinomas bangininis ryklys buvo 18 m ilgio ir svėrė 43 tonas.

Tiksliai išmatuotas baltasis ryklys - didžiausia mėsėdė žuvis – buvo 7,92 m ilgio. Yra žinoma ir apie didesnius – 11,27 m ir net 13,10 m ilgio ryklius.

Didžiausias drugys – Aleksandros sklandūnas iš Naujosios Gvinėjos. Jo išskleistų sparnų tarpugalis – 28 cm.

Didžiausias termitynas – 6,1 m aukščio ir 31 m skersmens ties pagrindu – buvo aptiktas Australijoje. Pats aukščiausias buvo 12,8 m Afrikoje gyvenančios rūšies termitynas, bet šis buvo tik 3 m skersmens.

Galapagų salų dramblinis vėžlys sveria apie 159 kg, o jo šarvo skersmuo siekia vieną metrą. Yra žinių apie vėžlius, kurie svėrė 318 kg ir turėjo 1,5 m skersmens šarvą.

Didžiausias pasaulio paukštis yra afrikinis strutis, užaugantis iki maždaug 2,4 m aukščio. Kai kurie siekia 2,7 m ir sveria apie 156 kg.

Klajojančio albatroso išskleistų sparnų tarpugalis siekia 3,7 m. Vieno marabu išskleistų sparnų tarpugalis buvo dar didesnis – 4 m, tačiau daugumos marabu jis būna 2,5 m.

Didžiausias plaukiojantis paukštis - imperatoriškasis pingvinas. Jo aukštis isekia 1,2 m, krūtinės apimtis apie 1,3 m, o sveria 42,6 kg. Tai daugiau kaip dukart viršija bet kurio skraidančio paukščio masę. Emu yra aukštesnis (beveik 2 m) ir gerai plaukioja, nors yra sausumos paukštis. Plaukti moka ir afrikiniai stručiai.

Didžiausias kiaušinis yra afrikinio stručio. Jo ilgis yra 13,5 cm, o masė – 1,65 kg. Jis atitinka beveik 18 vištos kiaušinių ir minkštai išverda per 40 minučių!

Stambiausi

Raudonoji kengūra gyvena tik Australijoje. Nepaisant to, kad tai viena stambiausių kengūrų rūšių, ji minta vien augaliniu maistu: žole ir krūmų šakelėmis.

Didžioji pilkoji kengūra - pati stambiausia iš visų dabar gyvenančių sterblinių žinduolių. Ji paplitusi įvairiose miškingose vietovėse, todėl dar vadinama miškine kengūra. Jos būveinė - eukaliptų savana.

Vandeninis pelėnas - stambiausias Vidurio Europos žiurkėninių šeimos individas. Vasarą gyvena upių, ežerų ir kanalų pakrantėse. Guolius įsirengia viksvų kemsynų viduje arba paviršiuje.

Sibiro tigras - pats stambiausias katinių šeimos gyvūnas pasaulyje. deja, jis retai sutinkamas gamtoje - zoologijos soduose šių plėšrūnų gyvena daugiau negu laisvėje.

Kašalotas - stambiausias dantytųjų banginių pobūrio gyvūnas. Jo ilgis siekia apie 20 m. Beveik trečdalį kūno sudaro stambi galva. Šie milžinai paplitę visuose pasaulio vandenynuose.

Dovydo elniai pavadinti prancūzų vienuolio Armando Dovydo garbei. 1866 metais šis žmogus atgabeno elnių porą iš Kinijos į Europą ir išgelbėjo rūšį nuo išnykimo. Dovydo elniai - vieni stambiausių elninių šeimos gyvūnų.

Didysis šarvuotis, nuklotas kietų raginių plokštelių, labiau primena didžiulį roplį, negu žinduolį. Tai stambiausias šarvuočių šeimos gyvūnas.

Humboldto kiškiaplaukė beždžionė - tai viena stambiausių Pietų Amerikos beždžionių. Nors ir gana masyvi, ji pakankamai vikriai karstosi medžiais.

Guanakai - stambiausi ir plačiausiai paplitę Pietų Amerikoje gyvenantys kupranugarinių šeimos gyvūnai. Šiame žemyne jie gyvena jau du milijonus metų.

Briaunagalviai krokodilai – stambiausi dabar gyvenantys ropliai. Vidutiniškai jie užauga iki 4,5 m ilgio, tačiau yra pranešimų ir apie didesnius egzempliorius. 1954 m. Buvo užmuštas 8 m ilgio ir 2 t masės krokodilas. Jo aukštis ties mentėmis buvo 1,5 m.

Pats stambiausias užregistruotas grobis buvo beveik 60 kg sverianti impala, rasta 4,87 m ilgio hieroglifinio pitono skrandyje.

Mažiausi

Tailando kamaninio šikšnosparnio ilgis 29-33 mm, masė maždaug 2 gramai, o išskleistų sparnų tarpugalis 160 mm.

Suaugusi Maršalo salų pandaka yra vos 16 mm ilgio nuo nosies iki uodegos galo. Šiek tiek ilgesnė šindlerija yra lengviausia pasaulio žuvis, sverianti tik 2 mg. 14 175 suaugusios žuvys svertų tik 28,35 gramus.

Nuo galvos iki uodegos suaugę mažieji muskusiniai kirstukai yra apie 2,5 cm ilgio ir sveria 2,5 gramo.

Mažiausio drugio – mažojo melsvio iš Afrikos – išskleistų sparnų tarpugalis tik 1,4 cm.

Mimaridžių – vabzdžių kiaušinius parazituojančių vapsvų – ilgis vos 0,21 mm.

Kai kurios kolibrių rūšys – patys mažiausi pasaulio paukščiai. Antai Kuboje gyvenančio Elenos kolibrio ilgis vos 57 mm, iš kurių pusė tenka snapui ir uodegai, o kolibrio masė tik 1,5 g.

Lieknieji aklažalčiai yra tik 1-1,3 cm ilgio ir tokie ploni, kad galėtų pralįsti pro pieštuko angą, išėmus iš jo šerdį.

  
Greičiausi 

Apskaičiuota, kad gepardas trumpoje distancijoje pasiekia 100 km/h greitį. Užfiksuota, kad ilgesnėse distancijose vienas šakiaragis 1,6 km bėgo 67 km/h greičiu. Lenktyninio arklio greitis maždaug 70 km/h.

Neįtikėtina, bet buriažuvė skrodžia vandenį greičiau už bėgantį gepardą. Apskaičiuota, kad buriažuvės greitis 109 km/h.

Pabandykite sugauti tarakoną, ir pamatysite, koks jis vikrus. Jie vieni greičiausių bėgikų: per sekundę nubėga 30 cm, bet tai viso labo 1,8 km/h.

Juodoji mamba gali įveikti nedidelį atstumą 25 km/h greičiu. Taip greitai judėdama ji pakelia galvą ir priekinę kūno dalį, išsižioja ir kysčioja liežuvį.

Dvispalvė palamidė, gyvenanti Indijos ir Ramiojo vandenyno srityje, plaukia 1 m per sekundę greičiu ir yra greičiausia vandens gyvatė. Jūrinės gyvatės taip pat gali panerti į 100 m gylį ir išbūti po vandeniu beveik 5 valandas.

Driežai tejidai, gyvenantys įvairiose vietose – nuo Aukštųjų Andų iki pajūrio, gali bėgti trumpą atstumą iki 30 km/h greičiu.

Sakalas keleivis pasiekia apie 250 km/h greitį, ilgai smigdamas žemyn. Esant šiam greičiui jį beveik galėtų pagauti neriantis kilnusis erelis. Skrendant horizontaliai jų didžiausias greitis yra 100 km/h, jeigu nepučia palankus vėjas, tačiau juos abu aplenktų ylauodegis čiurlys, skrendantis 171 km/h greičiu.

Skridimo greičio rekordininku laikomas drugys sfinksas, skrendantis 53,6 km/h greičiu, bet jis tikriausiai naudojasi palankiu vėju. 28,57 km/h greičiu skrenda tamsiakaktis laumžirgis (Anax parthenope).

Pavojingiausi

Bengališkasis tigras pavergia savo grakštumu ir ir išskirtine jėga. Jis gali sumedžioti netgi dvigubai už save didesnį gyvūną. Tai vienas pavojingiausių pasaulio plėšrūnų.

Leopardai - vieni klastingiausių ir pavojingiausių plėšrūnų, paplitusių Afrikoje ir Azijoje. Maskuojamoji kailio spalva ir raštas slepia leopardą gamtoje. Šio medžiotojo jutimo organai labai išlavėję.

Bitės žudikės – tai naminių bičių afrikinė atmaina, kuri neretai puola žmogų ir gyvūnus. Per trejus metus Venesueloje nuo jų įgėlimų žuvo 70 žmonių. Įgėlimų skaičius svyravo nuo 200 iki daugiau kaip 2 000. 1964 m. Vienas Rodezijos gyventojas liko gyvas po 2243 įkandimų.

Uodai perneša parazitą, sukeliantį maliariją, nuo kurios kasmet miršta apie milijoną žmonių. Nuo akmens amžiaus iki šių laikų turbūt pusė žmonijos mirė nuo šių uodų.

Nuo indiškos kobros įkandimų Indijoje kasmet miršta apie 7 500 žmonių. Tai sudaro 25% visų mirties atvejų, susijusių su gyvačių įkandimais.

Nuodingiausia gyvatė – jūrinė kobra. Jos nuodai beveik 100 kartų stipresni už bet kurios kitos gyvatės nuodus. Šios gyvatės, kuri veisiasi Australinės srities Ramiojo vandenyno jūrose, galva labai maža, todėl ji gali įlįsti i ungurių urvelius. Ji išskiria visai nedaug, bet labai stipriai veikiančių nuodų.

Keisčiausi

Lokiukas koala labai panašus į mažą pliušinį meškiuką. Tai žymiausias sterblinis Australijos gyvūnas, turintis aštrius nagus, kurie jam padeda karstytis medžiais. Koala gyvena aukštai eukaliptų medžių lajose.

Naguotasis lamantinas, kaip ir diugonas, - sirenų būriui priklausantis vandens žinduolis, mintantis augalais. Ketvirtosios kelionės metu Kristupas Kolumbas, manydamas, kad lamantinai - undinės, įsakė sugauti vieną ir paleisti į ežerą. Netrukus gyvūnas buvo prijaukintas ir paklusniai atplaukdavo žmogaus pašauktas.

Medyje tupinti voverė skraiduolė panaši į paprasčiausią graužiką. Tačiau ji gali lengvai tarsi paukštis sklandyti nuo medžio prie medžio.

Ursonas, priklausantis ursoninių, arba amerikinių dygliatriušių šeimai, - gana lėtas gyvūnas, tačiau labai balsingas. Per tuoktuves, žvėreliai garsiai spiegia, kriuksi, kniaukia, ūkauja ir inkščia.

Pūsliasnukis ruonis - vienišius, gyvenantis giliavandeniuose Šiaurės Atlanto rajonuose. Tokį keistą pavadinimą lėmė odos maišas, kabantis virš patino burnos, taip pat raudonas burbulas, kurį gyvūnas išpučia susijaudinęs, išstumdamas vienos šnervės gleivinę ir prileisdamas iš plaučių oro.

Žalioji kufija, gyvenanti Okinavos saloje vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, gali išbūti be maisto daugiau kaip 3 m.

Imperatoriškieji pingvinai gali panerti į 265 m gylį ir greitai iškilti į paviršių – tai gelbsti juos nuo dekompresijos.

Viena kolibrių rūšis plazdena sparnais 90 kartų per sekundę – daug greičiau už daugumą kolibrių ir bet kurią kitą paukščių rūšį.

  
Rečiausi 

Rečiausias gyvūnas, kuris galbūt jau išnykęs, yra sterblinis vilkas. Daugiau kaip 50 metų jo niekas nematė ir turbūt jis niekada nebuvo nufotografuotas laukinėje aplinkoje.

Žaliasis vėžlys, mintantis vien augalais, yra beveik išnykęs, nes iš jo verdama labai skani sriuba. Tuo tarpu mėsėdžio kietaodžio vėžlio mėsa yra labai bjauraus skonio.

Havajų salynui priklausančioje Kauajo saloje 1980 m. buvo belikusi tik viena medaus siurbikų Moho braccatus pora visame pasaulyje. Ties išnykimo riba, jei tik nedingęs visiems laikams, yra ir baltasnapis genys, gyvenantis Amerikoje.

2006.10.13